iškaraliauti — intr. Š išbūti kurį laiką karalium, išviešpatauti. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
nukaraliauti — intr. baigti gyventi, nusigyventi: Ans nukaraliãvo, t. y. pabengė gyventi J. | refl.: Tas jau visai nusikaraliavo Tr. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language
užkaraliuoti — 2 užkaraliuoti intr. užkaraliauti, užviešpatauti: Daug kas norėjo užkaraliuot, ale tik nieko nepadarė Trgn. karaliuoti; užkaraliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
įsikaraliauti — įsiviešpatauti: Buvo prisiekęs jam padėti įsikaraliauti rš. Edvardą medžioklėj nužudžius, Etelredas įsikaraliavo EncVII440. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti … Dictionary of the Lithuanian Language