užkaraliauti

užkaraliauti
užkaraliauti 1. intr. pradėti karaliauti, užviešpatauti: Švedai norėjo čia užkaraliáuti Šts. 2. tr. prk. pradėti valdyti (namus, ūkį): Ilžė Karalikė buvo beveik beužkaraliaujanti visus namus I.Simon. \ karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • iškaraliauti — intr. Š išbūti kurį laiką karalium, išviešpatauti. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukaraliauti — intr. baigti gyventi, nusigyventi: Ans nukaraliãvo, t. y. pabengė gyventi J. | refl.: Tas jau visai nusikaraliavo Tr. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkaraliuoti — 2 užkaraliuoti intr. užkaraliauti, užviešpatauti: Daug kas norėjo užkaraliuot, ale tik nieko nepadarė Trgn. karaliuoti; užkaraliuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įsikaraliauti — įsiviešpatauti: Buvo prisiekęs jam padėti įsikaraliauti rš. Edvardą medžioklėj nužudžius, Etelredas įsikaraliavo EncVII440. karaliauti; įsikaraliauti; iškaraliauti; nukaraliauti; užkaraliauti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”